Nors stresas gali būti girdėta tema, tačiau mes vis dar nepakankamai įvertiname jo poveikį mūsų gyvenimui, sveikatai ir gebėjimui normaliai funkcionuoti. Mes suprantame, kad jis egzistuoja, netgi jaučiame jo poveikį, tačiau tyrimai rodo, kad, nepaisant didėjančio supratimo, mes vis dažniau patiriame stresą, ir esame išsekę nuo savo emocijų. Pažvelkime atidžiau į šį reiškinį, nes geresnis supratimas dažnai atneša sprendimų.
Kaina už patogų gyvenimą – stresas
Su stresu ir jo pasekmėmis anksčiau ar vėliau susiduria dauguma pasaulio žmonių. Nors dėl civilizacijos ir technologijų pažangos mes gyvename ilgiau ir komfortabiliau lyginant su mūsų protėviais, tačiau galų gale už tai mes sumokame didelę kainą. Mes pradedame ieškoti vaisto stresui, jausdami tuštumą, vienatvę ir išsekimą. Pasinėrę į konkurenciją ir norą atlikti savo darbą ar užduotis vis geriau ir geriau, netenkame džiaugsmo ir pasitenkinimo dalykais, kuriuos mums jau pavyko pasiekti. Tokiu būdu mes tiesiog vaikštome ratais.
Žinoma, verta prisiminti, kad stresas gali būti ir teigiama, motyvuojanti energija. Pavyzdžiui, kai laukiame savo vestuvių ar kai kalbame priešais minią žmonių. Tačiau net „geras“ stresas, jeigu patiriamas per dažnai arba išlieka per ilgai, mums gali pakenkti. Štai kodėl būtina identifikuoti momentą, kai stresas pradeda mus naikinti.
Stresas ir ligų tikimybė
Streso priežasčių gali būti daugybė, jos ne visada kyla iš neigiamų situacijų. Galų gale mes patiriame stresą, kai keliaujame į namus, aplikuodami paskolos, siųsdami vaiką į mokyklą ir net atostogaudami. Egzistuoja streso skalė, kurią sukuria psichiatrų duetas – Tomas Holmesas ir Richardas Rahe. Šie gydytojai apklausė 5000 pacientų, pateikdami jiems 43 situacijų sąrašą, kurį jie vadino gyvenimo pokyčių vienetais (LCU).
Kiekvienai iš šių situacijų buvo suteiktas skirtingas streso faktoriaus „svoris“ – kuo labiau stresiškas įvykis, tuo didesnis jo svoris. Tyrime dalyvavę žmonės turėjo nurodyti, kurie iš šių 43 įvykių įvyko jų gyvenime. Kuo daugiau įvykių, ypač turinčių didelį svorį, tuo didesnė tikimybė, kad žmogus susidurs su daugybe sveikatos problemų.
Pasak Holmso ir Rahe’o, sunkiausi įvykiai žmogaus gyvenime (streso mažėjimo tvarka) yra : sutuoktinio mirtis, skyrybos, santuokos nutraukimas, kalėjimas, artimo šeimos nario mirtis, kūno sužalojimas ar liga, santuoka, atleidimai darbe, susitaikymas po skyrybų ir išėjimas į pensiją.
Darbas yra didžiausias streso šaltinis pasaulyje
Remiantis mokslininkų tyrimais, su darbu susijęs stresas gali paveikti bet ką, nepaisant tautybės. 44% respondentų iš Prancūzijos teigė, kad kelionė į darbo vietą yra didžiausias kasdieninio streso šaltinis. Savo ruožtu kas dešimtas britas kenčia nuo lėtinio streso, susijusio su darbinėmis pareigomis. Europos Sąjungoje stresą patiriančios profesijos yra mokymo, slaugos, žurnalistikos, socialinio darbo, transporto, policijos ir pataisos tarnybos.
Švedijoje atlikto tyrimo duomenimis, širdies smūgiai tarp dirbančių žmonių dažniausiai būna pirmadieniais. Pavojus būti atleistam yra viena iš pagrindinių streso priežasčių ne tik Lenkijoje, bet ir Vokietijoje ar Suomijoje, kur nedarbas išlieka palyginti žemas. Nesunku įsivaizduoti, kas vyksta visuomenėje, kurią iš visų pusių supa stresas.
Tiksli diagnozė
Stresas turi tiek daug šaltinių ir per daugelį metų mes taip prie jo pripratome, kad šiandien negalime tiksliai įvertinti lydinčių ligos simptomų. Skrandžio problemas mes priskiriame tam, ką valgėme, galvos skausmą pateisiname oru, o atminties sutrikimą ir nemigą vertiname kaip „mūsų laikų ženklą“. Atminkite, kad jei laiku nereaguosite į lėtinį stresą, negalėsite patys jo išgydyti.
Neturėtume nuvertinti tokių simptomų kaip nemiga, apetito stoka, alkio skausmai, nuolatinis dirglumas, letargija, kintančio karščio ir šalčio pojūtis, pablogėjusi nuotaika, nerimas ar panikos priepuoliai. Taip pat, lėtinio streso simptomai yra širdies ir kraujotakos sistemos ligos, galvos skausmai (įskaitant ir lėtinius), nugaros skausmai, netgi diabetas, osteoporozė, virškinimo problemos, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opos, moterų menstruacinio ciklo sutrikimai, nutukimas, odos problemos ir plaukų slinkimas.
Nelaukite, kol stresas iš tikrųjų sužalos jūsų kūną. Ne veltui specialistai mus nuolat perspėja, kad anksčiau ar vėliau mokėsime už ilgalaikį stresą. O poveikis gali pasirodyti ir po poros metų, tad jei nuolat susiduriate su stresu, nedelskite. Kovoti su stresu įmanoma, tam ne visąlaik prireikia specialistų pagalbos.
Kaip jums šis straipsnis ? Praneškite mums ką manote susisiekę su mumis el. Paštu [email protected]!